Niekas neplanuoja nelaimių. Šuo visą gyvenimą gali būti sveikas ir judrus – ir vieną dieną nutinka kažkas, ko nesitikėjai. Apsinuodijimas, įkandimas, elektros smūgis. Tokiomis akimirkomis svarbu ne panikuoti, o žinoti, ką daryti.
Suvalgė kažką nuodingo
Šokoladas, vynuogės, ksilitolis kramtomojoje gumoje, vaistai nuo stalo, trąšos iš sodo – sąrašas ilgas. Šunys nesupranta, kas valgoma ir kas ne. Jiems viskas įdomu, viskas kvepia, viskas verta paragauti.
Apsinuodijimo požymiai priklauso nuo medžiagos. Vėmimas, viduriavimas, seilėtekis, letargija, traukuliai – bet kuris iš jų gali signalizuoti bėdą. Kartais simptomai pasirodo iškart, kartais – po kelių valandų.
Ką daryti: neprovokuokite vėmimo patys, nebent veterinaras liepė. Kai kurios medžiagos grįždamos atgal daro dar daugiau žalos. Paskambinkite į kliniką ir pasakykite, ką tiksliai šuo suvalgė ir kiek. Jei įmanoma – pasiimkite pakuotę ar etiketę.
Susipjovė ar susitrenkė
Stiklo šukė paplūdimyje. Automobilis, kurio vairuotojas nematė. Kritimas nuo aukšto. Atviros žaizdos atrodo baisiai, bet ne visada yra pavojingiausios – vidinis kraujavimas gali būti mirtinas, nors išoriškai šuo atrodo beveik normaliai.
Po traumos stebėkite: ar šuo gali atsistoti, ar normaliai kvėpuoja, ar dantenos rožinės. Jei pilvas kietėja, šuo dejuoja ar negali pajudėti – nedelsdami vežkite pas specialistą.
Atviras žaizdas galima lengvai aptvarstyti švaria medžiaga, bet gilios ar labai kraujuojančios reikalauja profesionalaus siuvimo. Veterinaras Vilniuje įvertins, ar pažeisti vidaus organai, kaulai ar kraujagyslės – to namuose nepadarysite.
Įkando kitas gyvūnas
Parke, kieme, miške – susidūrimai su kitais šunimis ar laukiniais gyvūnais kartais baigiasi įkandimais. Problema ta, kad dantų žaizda išorėje gali atrodyti maža, bet gilesniuose audiniuose būti rimta.
Įkandimai dažnai infekuojasi. Bakterijos iš burnos patenka po oda ir sukuria pūlinius, kurie išryškėja tik po kelių dienų – patinimas, skausmas, karščiavimas.
Jei šunį įkando nežinomas gyvūnas – ypač lapė, barsukas ar benamis šuo – svarbu įsitikinti, kad jūsų augintinio pasiutligės vakcinacija galioja. Reguliariai atnaujinami šunų skiepai šioje situacijoje gali tiesiogine prasme gelbėti gyvybę – ir šuns, ir šeimos narių.
Elektros smūgis
Šuniukai mėgsta kramtyti laidus. Suaugę šunys irgi kartais nusprendžia, kad elektros kabelis atrodo kaip žaislas. Elektros smūgis gali būti silpnas – tik nedidelis išgąstis – arba stiprus, sukeliantis nudegimus burnoje, širdies aritmijas ar plaučių edemą.
Jei matėte, kad šuo kramtė laidą ir dabar elgiasi keistai – sunkiai kvėpuoja, šliaužia, atrodo sutrikęs – būtina skubi pagalba. Elektros pažeidimai kartais pasireiškia ne iškart, o per kelias valandas.
Prevencija paprasta: paslėpkite laidus, naudokite apsaugines dangtelius, o šuniukams – kartaus skonio purškalus ant kabelių.
Šiluminė trauma
Vasarą šunys kenčia nuo karščio labiau nei žmonės. Įkaito pliažas, karštas asfaltas, uždarytas automobilis – užtenka kelių minučių, kad kūno temperatūra pakiltų iki pavojingos ribos.
Pirmieji požymiai: gausus seilėtekis, greitas kvėpavimas, raudonos dantenos, pašlijęs koordinavimas. Vėliau – vėmimas, viduriavimas, traukuliai.
Pirmoji pagalba: perkelkite šunį į šešėlį, aušinkite drėgnais rankšluosčiais (ne ledinio vandens – per staigus aušinimas pavojingas). Pasiūlykite gerti, bet neverskite. Net jei atrodo, kad šuo atsigavo – vis tiek reikia veterinaro patikrinimo, nes organų pažeidimai gali išryškėti vėliau.
Kai sekundės svarbu
Visos šios situacijos turi bendrą bruožą: laikas veikia prieš jus. Kuo greičiau augintinis gaus profesionalią pagalbą, tuo didesnė tikimybė, kad viskas baigsis gerai.
Todėl verta iš anksto žinoti artimiausios veterinarijos klinikos adresą ir darbo laiką. Įsirašykite telefono numerį. Sužinokite, kas dirba naktimis ar savaitgaliais.
Nelaimė niekada neįspėja. Bet pasiruošęs šeimininkas reaguoja greičiau – ir tai dažnai lemia skirtumą tarp išsigandimo ir tragedijos.
